Kada Lukašenka paleis Ramaną Pratasievičių?

Manau, kad tai gali įvykti greitai. Ir visai ne todėl, kad Lukašenka išsigando Lietuvos grasinimų.

Tiems kas ruošė lėktuvo pagrobimo operaciją, turėjo būti akivaizdu, kad Vakarų reakcija bus griežta. Taip iššauti galima tik vieną kartą. Antrą kartą nepavyks – jokie keleiviniai lėktuvai neskraidys virš Gudijos, o jei kuris nors ir skris, tai joks ant režimo pykstantis gudas į tokį tikrai nesės.

Kodėl režimas pasirinko 26-erių metų jaunuolį, o ne Sviatlaną Cichanoŭskąją, skridusią tuo pačiu reisu kiek anksčiau? Kodėl nepalaukė kokio nors kito, svarbesnio asmens? Man atrodo, kad taikinys buvo visai ne pats jaunuolis, o jo kompiuteris ir telefonas. Reikia suprasti, kad Ramano diriguojama Nexta yra didžiausias Gudijos opoziciją apipynęs telegram kanalas. Apie milijonas prenumeratorių ir šimtai tūkstančių informatorių – tai tikrai didelė jėga, kuri režimui kelia nuolatinį galvos skausmą nuo 2020 metų rugpjūčio. Tikėtina, kad Ramano kompiuteryje yra nemažai jautrios informacijos, susijusios su antilukašenkiškai nusiteikusiais asmenimis ir jų grupėmis Gudijos viduje. Ta informacija režimui leis efektyviau vykdyti persekiojimus šalies viduje. Pagrobdamas Ramaną Baltarusijos KGB pirmiausia kovojo ne su užsienyje, bet su šalies viduje esančia opozicija.

Kai Ramanas pasakys visus slaptažodžius ir paaiškins saugumiečiams jiems nesuprantamus su Nexta informacijos srautais susijusius dalykus, vaikiną galima bus paleisti. Jei situacija reikalaus, jo mergina, Sofija Sapega, liks Gudijoje, kaip įkaitė. Panašiai, kaip tai atsitiko ir su Cichanoŭskajos šeima. Jei iš Ramano bus viskas išsiurbta ir jis neatrodys pavojingas, gal net ir merginą paleis.

Kol Vakarai, su Lietuva ir Lenkija priešakyje, kaups pyktį, siuntinės protestus ir dramatiškai diskutuodami formuluos sankcijų paketus, Baltarusijos KGB užbaigs savo darbus su Ramanu. Tą dieną, kai jis atskris į Vilnių, ant Baltarusijos užgrius visas Vakarų sukauptas pyktis. Kuo daugiau jo bus sukaupta, tuo didesnės naudos Ramano paleidimas turės Lukašenkai – jis visam pasauliui, o ir savo žmonėms pasirodys kaip geraširdis senstelėjęs diktatorius gelbėjęs Europą nuo teroristinio išpuolio. Tiesa, netikėtai buvo aptiktas teismų persekiojamas nusikaltėlis, tačiau tuojau pat paleistas pasaulio bendruomenės prašymu, nors buvęs baisus teroristas.

Ką tada darys Vakarai? Ką darys Lietuva, kuri jau uždraudė baltarusių lėktuvų skraidymą virš savo teritorijos ir kuri veda intensyvias derybas mobilizuodama pasaulį prieš režimą? Ar pavyks išlaikyti Vakarų šalių dėmesį tvirtinant, kad didžiausia problema tame, jog lėktuvas buvo pagrobtas, kad žmonės sulaikyti ir t.t. Juk laisvojo pasaulio pasipiktinimą, pripažinkime, sukėlė būtent Ramano suėmimas, ir jei jis bus paleistas – Lietuvos diplomatija, kuri ir taip yra silpna (tai parodė kova prieš Astravą), tiesiog patirs dar vieną nesėkmę: diktatorius nebus nuverstas, demokratinės opozicijos persekiojimai taps dar aršesni, o Vakarų valstybės bus dezorientuotos. Be to, režimas dar kartą savo žmonėms praneš tai, ką jau daug kartų buvo skelbęs – jei nepatinka gimtinėje, važiuokite į užsienį ir ten darykite, ką norite!

Manau, jau dabar Lietuvai reiktų pradėti ruoštis greitam Ramano paleidimo scenarijui, idant tai netaptų netikėtumu, galinčiu sukelti nemažą sumaištį šalies diplomatijoje, o, iš dalies, net ir visuomenėje.

Kas bus, jeigu Ramano nepaleis? Pirma, tai reikš, jog yra galimi, o gal jau net ir planuojami kiti panašūs netikėti išpuoliai prieš opoziciją, kurių tikslas – sunaikinti ją visame pasaulyje, taipogi ir Lietuvoje. Režimas pakeis taktiką – persekiojimai šalies viduje bus išplėsti už valstybės sienų. Vargu, ar tam belikę finansinių resursų, todėl mažai tikėtina. Tačiau reiktų ruoštis ir tokiam scenarijui.

Antra, tai parodytų režimo siekį izoliuoti Gudiją nuo Vakarų. Tačiau ta izoliacija bus atliekama ne Lukašenkos, bet pačių Vakarų rankomis. Vėlgi, kuo Vakarai labiau pyks dėl Ramano incidento ir taikys griežtesnes sankcijas, ypač susijusias su keliavimų ribojimais, tuo tvirtesnes sienas režimas statys svetimomis rankomis. Gali būti, jog netolimoje ateityje į Minską keliausime per Maskvą, o Baltarusija taps daug artimesnė Kazachstanui, Azerbaidžanui, Tadžikistanui ir kitoms panašioms šalims. Atminkime, jog būtent tokios geopolitinės dėlionės nori ir V. Putinas.

Ar yra kokia nors Lietuvai sėkminga išeitis iš šios situacijos? Aišku, kad yra, bet plačiau apie tai – galbūt kitame tekste.