• Pavel Ablamski

„Bevizis“ Lukašenkos režimas


Baltarusijos valdžia padarė dar vieną „ėjimą žirgu“, džiugiai paskelbdama, kad nuo liepos 1 dienos Lenkijos piliečiai gali lankytis Baltarusijoje be vizos. Analogiškas sprendimas Latvijos ir Lietuvos atžvilgiu jau galioja nuo šių metų pavasario ir oficialiai aiškinamas būtinybe „plėtoti ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su kaimyninėmis valstybėmis“. Tokia formuluotė skamba gana keistai, turint omenyje Lukašenkos režimo dirbtinai sukurtą migrantų krizę prie išorinių Europos Sąjungos sienų: Lietuvoje, Lenkijoje ir kiek mažiau – Latvijoje. Beje, Lenkija jau spėjo atsitverti siena nuo Baltarusijos, o Lietuva tą planuoja padaryti iki metų pabaigos.


Lietuvoje Baltarusijos įvestas bevizis režimas sukėlė tam tikrą ažiotažą. Iš tiesų, Lietuvos piliečiai labai noriai pradėjo važinėti į Baltarusiją pigaus benzino, cigarečių ir vaistų. Tai ypač pasakytina apie su Baltarusija besiribojančių regionų gyventojus – Lietuvos lenkus. Pažymėtina, kad tai toli gražu nėra ekonomiškai ir kultūriškai stipriausia Lietuvos dalis.


Lietuvos valdžia jau pradėjo informacinę kampaniją, siekdama apriboti keliones į Baltarusiją. Pagrindinis argumentas – A. Lukašenkos režimas yra Kremliaus agresijos Ukrainoje bendrininkas, todėl tokios kelionės papildo Baltarusijos biudžetą. Prie akcijos prisijungė ir Sviаtlanos Cichanoŭskajos biuras, priminęs Latvijos ir Lietuvos gyventojams, kad Baltarusijos kalėjimuose yra daugiau nei 1000 politinių kalinių. Sunku pasakyti, ar moralinės nuostatos nugalės prieš ekonominį pragmatizmą.


Lenkai bevizio režimo su Baltarusija įvedimo beveik nepastebėjo. Tačiau oficialiai Varšuva paskelbė pareiškimą, kuriame ragino savo piliečius iki minimumo sumažinti kelionių į Baltarusiją skaičių, argumentuodama priešiška kaimyninės šalies politika Lenkijos ir lenkų mažumos atžvilgiu. Iš esmės, Lukašenkos režimo bevizis pasiūlymas gali sudominti tik Lenkijos ir Baltarusijos pasienio gyventojus dėl pigesnių degalų ir cigarečių. Nepaisant to, lenkų grūsties Baltarusijos pasienyje laukti tikrai neverta. Pirma, tie, kurie dėl įvairių priežasčių buvo suinteresuoti kelionėmis į Baltarusiją, jau turi vizas. Antra, kai kurių prekių kainos Lenkijoje dažnai mažesnės nei Baltarusijoje. Visgi Lietuva čia pastebimai pralaimi ir Lenkijai, ir Baltarusijai.


Atviros sienos po COVID‘o ir „bevizis“ režimas nesunkiai testuoja Baltarusijos propagandos šūkius apie kažkokią maisto krizę ES šalyse ir užsieniečius, šluojančius nuo Baltarusijos parduotuvių lentynų druską ir grikių košę. Užtenka pažvelgti į automobilių su baltarusiškais numeriais eiles, traukiančias į Lenkiją, ir nuolaidžiai nusišypsoti.


Ką Lukašenkos režimas ruošiasi laimėti panaikindamas vizas? Žinoma, tai nėra bandymas atkurti gerus kaimyninius santykius. Galbūt per visą Lukašenkos režimo gyvavimo istoriją jo retorika niekada nebuvo tokia antivakarietiška, o jai palaikyti yra pajungti milžiniški administraciniai resursai. Tai matyti bent jau Generalinės prokuratūros kuruojamo „baltarusių tautos genocido tyrimo“ pavyzdyje. Režimo požiūris į Lenkiją yra pabrėžtinai konfrontacinis – nuo ​​grasinimų raketų smūgiais „jei reikės“ iki Armijos Krajovos karių atminimo vietų Baltarusijoje naikinimo. Šia prasme Minskas visiškai laikosi Kremliaus linijos.


Reikalo esmė slypi išimtinai ekonominėje plotmėje. Sankcijos, iššauktos karo prieš Ukrainą, stipriai sekina Baltarusijos ekonomiką. Eksportas į ES šalis sumažėjo katastrofiškai – per pusę. Baltarusijai labai svarbi Ukrainos rinka praktiškai nustojo egzistavusi. Didėjantis eksportas į Rusiją, neseniai pasiekęs istorines aukštumas, pakeisti situaciją iš esmės nėra nepajėgus.


Susiklosčius tokiai situacijai Lukašenkos režimas ieško galimybių kaip nors kompensuoti eksporto rinkų ir užsienio valiutos pajamų praradimą. Bevizio režimo įvedimas yra laikomas šiaudu, galinčiu išgelbėti skęstančią Baltarusijos ekonomiką. Skaičiuojama, kad dėl kainų skirtumo užsieniečiai patys eksportuos baltarusišką produkciją į užsienį, šalyje palikdami pajamas užsienio valiuta. Šios „prekybos“ mastai, žinoma, yra menki, tačiau toks rankinis finansinių srautų valdymas yra labai būdingas Lukašenkos režimui.


Lietuvos atžvilgiu tokia schema iš dalies pasiteisino, keleivių srautas išaugo. Pasienio regionų gyventojai teigia, kad iš vienos kelionės galima uždirbti iki 100 eurų tik dėl benzino kainų skirtumo Lietuvoje ir Baltarusijoje. Tačiau tai, kas pavyko su Lietuva, nebūtinai atsitiks su Lenkija. Ten mažai domimasi bevizėmis kelionėmis. Oficialiais Baltarusijos duomenimis, per pirmąsias penkias bevizio režimo dienas šia galimybe pasinaudojo tik 150 Lenkijos piliečių. Šiuo metu nėra prielaidų tam, kad lenkų, norinčių pasinaudoti beviziu režimu ir aplankyti Baltarusiją, skaičius labai padidėtų.

78 peržiūros