2020 m. vasaris. Herbas: Baltarusija žvelgia į Vakarus


Eilinis konfliktas dėl energetinių išteklių Baltarusijos ir Rusijos santykiuose, privertė baltarusius ieškoti naujų naftos tiekėjų. Nesusitarus dėl rusiškos naftos kainos (dėl dujų kainos pavyko susitarti tik paskutinę 2019 m. dieną ir tik dviem mėnesiams) Rusija trumpam visiškai pristabdė tiekimą, o vėliau ženklai apribojo jo apimtį. Baltarusiai iš kart gavo pasiūlymą iš Latvijos, kuri pareiškė esanti pasiruošusi užtikrinti naftos tranzitą. Baltarusija, kuri anksčiau turėjo tik minimalią patirtį naftos tiekimo diversifikacijoje, perkant naftą iš Azerbaidžano arba Venesuelos, greit susitarė dėl naftos pirkimo rinkos kainomis su Norvegija ir jos tranzito per Klaipėdos uostą. Vasario pradžioje savo viešnagės Minske metų JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas paskelbė, kad JAV yra pasiruošusios 100% aprūpinti Baltarusijos naftos poreikį. Taip pat svarstomi pirkimai iš Saudo Arabijos ar Kazachstano, nors pastarasis šiuo momentu neįmanomas dėl Rusijos, kaip tranzitinės šalies, pozicijos.


Ekonominiai susitarimai su Vakarais tai tik vienas iš geopolitinių Baltarusijos posūkių. Kitas, kiek švelnesnis, bet labai netikėtinas ir nemažiau reikšmingais, tai šią savaitę pristatytas naujo Baltarusijos respublikos herbo projektas. Tiksliau, Ministrų tarybos siūlomas įstatymas „Dėl Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos valstybiniu simboliu“ pakeitimo“, kurį pavasario sesijoje turi svarstyti šalies parlamentas. Iš pirmo žvilgsnio naujasis herbas tik „atšviežintas“, bet viena detalė rodo tam tikras naujas tendencijas, tiesa, gal ne tiek radikalias kaip naftos prekybos srityje.


Nepriklausoma Baltarusija 1991 metais savo oficialiu herbu paskelbė istorinį LDK simbolį – Vytį. Tai sukėlė nemažą susierzinimą Lietuvoje. Tačiau abiejų šalių heraldikos komisijos susitarė, kad vis tik skirtumų projektuose yra daugiau nei panašumų: spalvingumas, žirgo pozicija, šarvo ir kryžiaus ant skydo formos. Ties tuo galimas konfliktas pasibaigė. Atėjus į valdžią prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, buvo grąžintas šiek tiek modifikuotas Baltarusijos sovietų socialistinės respublikos herbas, kuriame kūjį ir pjautuvą pakeitė Baltarusijos žemėlapio kontūrai, o užrašą BSSR naujas pilnas valstybes pavadinimas – „Respublika Bielarus“. Iš juostų, apimančiu varpas bei lino ir dobilo gėles, dingo užrašai „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Kiti elementai - daugiau stilistinis reikalas, į kurį mažai kas kreipė dėmesį.


Beveik nepastebėtos buvo ir 2012 m. modifikacijos. Tada buvo pakeistas spalvingumas, užrašo šriftas, varpų ilgis ir nustatytas teisingas lino gėlių lapų kiekis, nes ankstesniuose variantuose jų būdavo šeši vietoj penkių. Taip pat buvo išryškintas esantis herbe gaublys. 2012 m. atnaujinimą praėjo taip pat Baltarusijos vėliava, kurioje buvo pakeistas kairėje pusėje esančios tautinės juostos dizainas.


Šįkart – 2020 m. – siūlomi pasikeitimai susiję tik su valstybės herbu. Pirmiausia grąžinamas tamsesnis, artimesnis 1995 m. projekto spalvingumas, iš žalių į auksinius keičiasi Baltarusijos žemėlapio kontūrai, keičiasi varpų dizainas, lino ir dobilo gėlių formos, išryškinamas užrašas su šalies pavadinimu. Didžiausi pasikeitimai ir didžiausia staigmena yra susiję su herbo apačioje esančiu gaubliu. Ankstesniuose variantuose (tiek BSSR, tiek 1995 m. variante) sausumų kontūrų vaizdai gaublyje buvo labiau dailininko fantazijos rezultatas nei tikslius kartografinis atvaizdas. Vaizdas buvo šiek tiek koreguotas 2012 m. – atsirado tikslesnis dienovidinių ir lygiagrečių tinklas, o pati sausumos forma apėmė šiaurinę Eurazijos dalį. Naujai siūlomame variante kartografinis tinklas yra dar patikslintas, linijos švelnesnės, o pats gaublys sufokusuotas daug labiau į vakarus. Vietoj Eurazijos, su centru maždaug Altajuje, jo centre atsirado Baltarusija. Toks posūkis, kartu su žemynų kontūrų išryškinimu perkelia pagrindinį žemėlapio akcentą iš Eurazijos į ryškiai atvaizduotą Europos žemyną, ką komentatoriai iškart interpretavo kaip dar vieną Baltarusijos geopolitinį posūkį. Mat herbe jau nebematysi Rusijos ir Eurazijos. Vietoje jos yra akcentuojama Europa, Atlanto vandenynas ir svarbus naujas prekybos partneris – Norvegija.


Tačiau dar įdomiau skamba oficialus pakitimų paaiškinimas, kuriame akcentas padėtas visai kitur. Kaip 2020 m. vasario 13 d. vykusioje spaudos konferencijoje paaiškino Baltarusijos Teisingumo ministras Alehas Sližeŭskis, keitimų iniciatoriumi yra pati Baltarusijos visuomene, kuri matė ikišiolinį herbą kaip pernelyg militaristinį, todėl, pagal ministrą, svarbiausiu pasikeitimu reikia laikyti vis dar herbe esančios raudonosios žvaigždės kontūrų sušvelninimą, nes dabartinės briaunos – pernelyg aštrios, „o Baltarusija tai taiką mylintį šalis, kuri išlaiko neutralumą, ir nelaiko agresijos savo politikos būdu. Todėl būtina sutvarkyti herbą padarant jo turinį taikingesnį, kad herbas būtų priimamas pozityviai.“ Belieka tik pridurti, kad siūlomame herbe žvaigždė yra dar ryškesne ir dar didesne nei ankstesniuose projektuose.


Deja, kaip ir anksčiau, Baltarusija lieka „anoniminio dizaino“ šalimi, naują projektą sukūrusių dailininkų pavardės lieka nežinomos. Pasikeitimų šaltinis – prezidento administracija, o tiksliau prie jos veikiantį Heraldikos taryba. 1995 m. projekto autorystė yra siejama su Leonido Sinicyno pavardė. Tuometinis prezidento administracijos vadovas yra teigęs, kad jis išdirbo valstybinių simbolių, vėliavos ir herbo, eskizą, kuris tik vėliau buvo patobulintas dailininko, vėl anoniminio. Tiesa, panašiai atrodo Baltarusijos respublikos vėliavos naudotos 1991-1995 metais istorija. Iki šiol istorikams žinomas vienintelis autorystes šaltinis, tai K. Duž-Dušausko liudijimas surašytas 1934 m. jam įsidarbinant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje: „Man teko parengti keletą tautinės vėliavos projektų ir vienas jų buvo priimtas, būtent: balta-raudona-balta. Nuo to laiko ši vėliava ir laikoma gudų tautine vėliava.“ Kas yra 2012 m. ir 2020 m. projektų autorius, vis dar lieka ir turbūt liks neaišku.

© 2017-2020 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas