© 2017-2019 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas 

2018 m. lapkritis. Valstybė ir pilietinė visuomenė: taisyklių peržiūrėjimas sudėtingoje epochoje, 2 dalis

Nevyriausybinių organizacijų tarptautinės įtakos mažėjimas ir apribojimai valdžiai. Nevyriausybinių organizacijų veiklai reikšmingų pasekmių turėjo santykių su JAV ir ES pagerėjimas. Prasiveržimas iš politinės izoliacijos lėmė tai, kad oficiali valdžia ėmė labiau įtakoti tarptautinę viešąją nuomonę. Šiuo metu baltarusių valstybės atstovai beveik visuomet dalyvauja su situacija Baltarusijoje susijusiuose svarstymuose. Anksčiau į tokius pasitarimus buvo kviečiami tik opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Be to, dabar oficiali valdžia nuolat konsultuojasi su pasiuntinybėmis aptariant kasdienius arba aštrius klausimus, anksčiau tokie kontaktai buvo labai riboti, o visuomeninių organizacijų ir opozicijos atstovų rolė buvo esminė. Savo ruožtu, oficialių vizitų metų ES valstybių ir JAV atstovai vis rečiau ėmė susitikti su pilietinės visuomenės atstovais.

 

Šalia viso to, valdžia suaktyvino darbą su ekspertų bendruomene. Tai pasireiškė per dalyvavimą kai kuriose svarbiose visuomeninėse iniciatyvose, tokiose kaip „Minsko dialogas“ ir „Spalio forumas“. Tai valdžiai suteikė dar didesnes galimybes formuluoti ir skelbti savo poziciją, tačiau tuo pačiu pilietinės visuomenės atstovai įgijo galimybes pasiekti platesnę auditoriją.

 

Santykių su Vakarais normalizavimas ir oficialaus Minsko reikšmės padidėjimas tarptautinėje arenoje, Baltarusijos valdžiai reiškia poreikį įvesti tam tikrus apribojimus represijų šalies viduje vykdymui. Jeigu vėl būtų jų imtasi, tai Minskui reikštų greitą de-eskalaciją, kaip tai įvyko po susidorojimų su 2017 m. vasario-kovo mėnesiais vykusių protestų dalyviais. 

 

Depolitizacija ir socialiniai projektai. Įvyko galutinė visuomeninių susibūrimų depolitizacija. Skirtingai nuo paskutinio XX a. ir pirmo XXI a. dešimtmečio, kai visuomeninės organizacijos aktyviai reiškėsi politinėse koalicijose ir kampanijose, šiandien su politika jos yra susijusios minimaliai. Visuomeninės organizacijos praktiškai nedalyvavo 2015 m. prezidento, 2016 m. parlamento ir 2018 m. vietos tarybų rinkimuose. Tai kad 2016 m. Atstovų rūmų deputato mandatą gavo Jelena Anisima iš Baltarusių kalbos draugijos yra greičiau išimtimi, o ne taisykle.

 

Jeigu anksčiau, ypač iki 2010 m., visuomeninės organizacijos siekė esminių politinių pokyčių ir reformų, tai šiuo metu dominuoja „mažų“ pokyčių strategija, kai akcentas dedamas ant vietos problemų ir smulkių transformacijų.

 

Mažėjantis dėmesys politikai yra lydymas didėjančio rūpinimosi socialiniais projektais – labdara, pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, neįgaliais, miestų infrastruktūros vystymu. Didelio susidomėjimo sulaukia projektai, susiję su socialiniu verslumu ir lyčių problemomis. Žmogaus teisių gynimo organizacijos taip pat vis daugiau dėmesio skiria socialinėms ir ekonominėms teisėms. Organizacijos tampa vis labiau orientuotos į kasdienius socialinius užsakymus, ant kurių akcentą deda ir donorų bendruomenė.

 

Finansų diversifikacija ir visuomeninis finansavimas (crowdfunding). 2015-2016 m., kai tarptautinis dėmesys Baltarusijai ženkliai mažėjo, Vakarų fondai apkarpė paramą visuomeninėms organizacijoms. Savo ruožtu, blogėjanti ekonominė situacija šalies viduje mažina galimybes gauti paramą iš vidinių resursų. Finansinis stabilumas išlieka viena iš pagrindinių pilietinės visuomenės struktūrų vystymo problemų Baltarusijoje. Visa tai verčia diversifikuoti finansavimo šaltinius.

 

Visuomeninio finansavimo plėtra tapo vienu iš finansinio (ne)stabilumo problemos sprendimo būdų. Ši sfera labai ilgą laiką nesivystė dėl elektroninių atsiskaitymų nepopuliarumo, visuomeninės paramos kultūros nebuvimo ir silpno marketingo. 2015 m. buvo paleistos kelios panašios platformos: Talaka, Ulej ir Imena. 2016-2018 m. jau galime kalbėti apie spartų visuomeninio finansavimo vystymąsi ir milžinišką medijų dėmesį jam. 2016 m. duomenimis skirtingos platformos surinko apie 600.000€ ir Baltarusijai tai yra labai geras rodiklis.

 

Reikia pastebėti, kad platformų funkcionavimas yra glaudžiai susijęs su reklama ir medijomis, todėl didelis dėmesys joms yra nulemtas periodinių informacinių kampanijų. Nepaisant akivaizdžios sėkmės, surinktos sumos dažniausiai nukreipiamos į konkrečių ir lokalių užduočių sprendimą, ir labai retai naudojamos organizacinėms visuomeninių organizacijų išlaidoms. Sunku apskaičiuoti kokią dalį viso nevyriausybinių organizacijų sektoriaus įplaukų sudaro visuomeninis finansavimas, tačiau akivaizdu, kad jis neviršija kelių procentų ir, tokiu būdu, tik nežymiai įtakoja finansinį absoliučios daugumos nevyriausybinių organizacijų stabilumą. Šiuo metu visuomeninis finansavimas daugiausiai yra naudojamas resursų pritraukimui į pagalbinius projektus, o ne pagrindinės nevyriausybinių organizacijų veiklos užtikrinimui.

 

Pagrindinės išvados

 

Pastaraisiais metais Baltarusijoje vyksta valdžios ir pilietinės visuomenės bendravimo modelio kaita. Šis procesas nėra pastovus ir greičiau apima taktinius, o ne strateginius pokyčius. Vis dėl to, visa tai kažkiek gerina nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas. Vyksta palaipsninis atsitraukimas nuo sisteminio spaudimo ir ignoravimo; vykstančių procesų tendencijos nukreiptos judėjimo link selektyvaus įtraukimo ir bendradarbiavimo. Šiame kontekste, politinėje ir visuomeninėje sferoje nevyksta jokių esminių institucinių reformų: visi pakitimai gali būti greitai panaikinti, o patys pokyčiai vyksta tik tuo atveju, jei negresia socialiniam stabilumui ir politiniam status quo.

 

Visas šis valstybės ir pilietinės visuomenės santykių peržiūrėjimo procesas yra iššauktas valdžios bandymais atsakyti į iššūkius, susijusius su ekonominės problemomis, baltarusiško socialinio valstybės modelio griūtimi ir geopolitiniu nestabilumu. 

 

Naujų sąlygų kontekste valstybė atsisako sisteminio spaudimo nukreipto prieš pilietinės visuomenės struktūras, jeigu tai nesusiję su įvykiais, kurie tiesiogiai grasina politinei tvarkai, kaip tai įvyko 2017 m. žiemos ir pavasario protestų metu. Be to, atšaukti kai kurie neformalūs visuomeninės veiklos apribojimai, o nevyriausybinių organizacijų įvaizdis oficialių asmenų viešuose pasisakymuose nustojo būti išimtinai negatyvus. Reikia pridėti dar ir tai, kad gerokai išsiplėtė bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės struktūrų ir valdžios, tiek valstybės viduje tiek tarptautinėje arenoje. Tuo pat metu, išaugo oficialaus Minsko įtaka tarptautinei viešajai nuomonei.

 

Savo ruožtu, didžioji pilietinės visuomenės struktūrų dalis atsisakė dalyvavimo politikoje ir bendradarbiavimo su politinėmis organizacijomis. Atsisakyta kovos už plačių ir greitų reformų įvykdymą, o svarbiausias dėmesys sutelktas į atskirus, lokalius ir nuoseklius pokyčius. Pagrindine pilietinio sektoriaus problema išlieka finansinis stabilumas. Ją bandoma spręsti diversifikuojant įplaukų šaltinius ir aktyviai plėtojant visuomeninį finansavimą (crowdfunding) 2016-2018 m.

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload