2019 m. rugsėjis. Aistros dėl fabriko, arba ilgiausiai trunkantis protestas nepriklausomos Baltarusi

Jau daugiau kaip metai kiekvieną sekmadienį Bresto gyventojai, akylai stebimi milicijos ir valstybės saugumo darbuotojų, renkasi pagrindinėje aikštėje ir lesina balandžius. Tokiu būdų jie protestuoja prieš akumuliatorių fabriko statybą ir numatomą eksploatavimą šio svarbaus vakarų Baltarusijos miesto apylinkėse. Baltarusijoje, kur socialinis stabilumas jau tapo kultu, sunku prisiminti taip ilgai besitęsiančią protesto akciją.

Griežto autoritarinio režimo sąlygomis, baltarusiai savo šalyje turi išradinėti vis naujas protesto formas. Pavyzdžiui, 2011 m. per visą kraštą nuvilnijo tylių protesto akcijų banga. Jų dalyviai rinkdavosi didžiausių miestų centruose tačiau vietoje garsių lozungų skandavimo, plodavo rankomis. Tuomet valdžia į „plojimus“ atsakė baudomis ir administraciniais areštais. To pasekoje, protestai greitai buvo numalšinti. Tarp kitko, tylėjimo akcijos beveik iš karto įgavo politinį atspalvį, pritraukė didelį Baltarusijos visuomenės ir užsienio dėmesį.

Daugiau kaip metus Breste buvo patinė situacija. Akumuliatorių fabriko „IPower“ projektas praėjo privalomą valstybinę ekologinę ekspertizę, tačiau statybų leidimas laisvoje ekonominėje zonoje „Brestas“ buvo išduotas be kokių nors rimtesnių konsultacijų su visuomenine pravedimo. Projekto realizacijai netgi buvo skirti pinigai iš apskrities inovacijų fondo. Vietos valdžios pozicija buvo remiama tuo, kad fabrikas atitinka visus ekologinius normatyvus, paremtus maksimaliai leidžiamomis kenksmingų medžiagų išmetimo normomis. Tačiau miesto gyventojai valdžios tvirtinimais nepatikėjo, manydami, kad įmonė pakenks jų sveikatai.

Apibendrinant: fabrikas buvo statomas, žmonės protestavo, o vietos valdžia stengėsi ignoruoti problemą… Reikia pridurti, kad Bresto aktyvistai surinko apie 40.000 parašų prieš pavojingos įmonės statybą ir pateikė Prezidento Administracijai. Vienintelis valdžios sankcionuotas mitingas surinko apie 2.000 dalyvių, o tai yra įspūdingas skaičius Bresto ir net visos Baltarusijos masteliu. Po šio įvykio, fabriko priešininkams jau nebeleista rengti kitų mitingų ir piketų.

Protestuotojai netgi bandė pasinaudoti savo konstitucine teise ir Breste pravesti vietinį referendumą akumuliatorių fabriko statybos klausimu. Svarbu pastebėti, kad per visą nepriklausomos Baltarusijos istoriją vietiniai referendumai nei karto nevykdyti. Akivaizdu, miesto valdžia nesiruošė leisti mieste įvykti tokiam pavojingam precedentui. Teismo sprendimu, iniciatyvinei grupei neleista registruotis. Vis dėl to, akumuliatorių fabriko temos nepavyko užglaistyti dėka žurnalistų ir interneto blogerių veiklos. Brestiečiai netgi sukūrė savo dainą, ukrainiečių grupės KAZKA hito pagrindu, skirtą fabriko statybai mieste.

Valdžia sureagavo represijomis aktyviausių statybos priešininkų ir žurnalistų, rašiusių apie protesto akcijas, atžvilgiu. Kaip ir anksčiau, buvo pasitelktos baudos ir sulaikymai. Taip pat yra žinoma, kad siekiant neįleisti aktyvistų į centrinę aikštę, buvo duodami nurodymai tenai organizuoti masinius moksleivių renginius. Svarbu pastebėti, kad tokios akcijos buvo vykdomos sekmadieniais, kai moksleiviai ir jų mokytojai turi jiems priklausančias išeigines.

Situacija iš esmės pasikeitė 2019 m. birželį. Vietos valdžia netikėtai apsigalvojo ir įjungė atbulinį bėgį. Tai įvyko tuo momentu, kai fabrikas jau faktiškai buvo pastatytas ir buvo vykdomi darbai, susiję su jo paleidimu. Pirmiausia, Bresto apskrities viršininkas Anatolijus Lis pasirašė įsakymą dėl akumuliatorių fabriko statybos sustabdymo iki kol bus pašalinti rasti pažeidimai. Įdomu, kad būtent tada įvyko pirmasis fabriko priešininkų ir regiono vadovo susitikimas. Po to, palyginus aštriai prieš įmonę pasisakė Bresto meras Aleksandras Rogačukas, pavadinęs akumuliatorių fabriką „pačiu didžiausiu miesto hemorojumi“ visoje jo 1000 metų istorijoje. Keisto sutapimo dėka, kaip tik tuo metu Valstybės Saugumo Komitetas (KGB) pradėjo baudžiamąją bylą pagal straipsnį „kyšio davimas“ akumuliatorių fabriko savininko – Viktoro Lemeševsko – atžvilgiu.

Rugsėjo pradžioje į Brestą, švęsti miesto 1000-metį, atvyko pats Aleksandras Lukašenka. Valstybės galva pareiškė, kad akumuliatorių fabriko statybų klausime jis yra liaudies pusėje ir tik ji nuspręs „kokiam tam fabrikui būti ir ar būti apskritai.“ Prezidento žodžiais, visa informacija apie fabriko statybą buvo patikrinta ir rasta daugybė pažeidimų. Sau būdinga maniera, prezidentas pareiškė, kad kaltieji bus nubausti. Reikia priminti, kad 2020 m. įvyks eiliniai Lukašenkos perrinkimai. Jau seniai aišku, kad pagrindiniu Lukašenkos varžovu šiuose rinkimuose bus Baltarusijos žmonių nuovargis ir neviltis, susijusi su valdžios nekintamumu šalyje. Gali būti, kad tokie valstybės galvos pareiškimai kažkokiu mastu padės jam susigrąžinti pasitikėjimą menkai politikoje besigaudančio elektorato tarpe.

Tuo pat metu, Lukašenka labai aiškiai pravedė raudoną liniją, kurios negalima peržengti akumuliatorių fabriko priešininkams. Prezidentas pateikė Černobilio pavyzdį ir prisiminė klastingus nacionalistus, kurie išnaudos bet kokį pretekstą, kad išbalansuotų stabilų baltarusišką kraštą ir prasiveržtų į valdžią. Tokiu būdu, Lukašenka leido suprasti, kad valdžia netoleruos protesto akcijų, kurios turi aiškiai išreikštą politinį atspalvį.

Svarbu pastebėti, kad į protesto akcijas iš sostinės atvykdavo baltarusių opozicijos veikėjai. Vis dėl to, įvykiams Brestę toną suteikia būtent vietos aktyvistai. Neseniai tapo žinoma, kad akumuliatorių fabriko priešininkai ruošiasi iškelti savo kandidatą artimiausiuose parlamento rinkimuose. Juo taps aktyvus protestų dalyvis, blogeris ir Suvienytos piliečių partijos narys Aleksandras Kabanovas.

Tokiu būdu, po daugiau nei metus trukusių protestų, Bresto aktyvistai galų gale gavo galimybę vesti tiesioginį dialogą su valdžia. Parlamento ir prezidento rinkimų išvakarėse apskrities ir miesto valdžia daro viską, kad sumažintų protesto nuotaikas regione. Turbūt būtent tai lėmė jų sprendimą sustabdyti fabriko statybos ir eksploatacijos darbus. Kaip rodo įvykiai Breste, žmonių nepasitikėjimas valdžia yra labai didelis. Fabriko priešininkai nesiruošia sustoti šiame etape ir planuoja tęsti visuomeninę kampaniją.