2018 m. balandis

Pranešimas baltarusių liaudžiai ir parlamentui. Vienas iš politinių balandžio mėnesio įvykių – tai tradicinis Prezidento kreipimasis į baltarusių liaudį ir Nacionalinį susirinkimą (Parlamentą). Kasmetinis kreipimasis dažnai vertinamas kaip priemonė politinės ir ekonominės situacijos įvertinimui, o taip pat strateginių užduočių suformulavimui. 2018 m. ceremonija įvyko balandžio 24 d., tačiau faktiškai naujų užduočių ir šalies vystymosi strategijos artimiausiai ateičiai nebuvo paskelbta. Aleksandras Lukašenka aptarė regioninio ir tarptautinio saugumo, ekonominio vystymosi, verslo klimato gerinimo, kadrų politikos, korupcijos, medijų ir kitas problemas. Vis dėl to, naujų ir aiškių šalies vystymosi orientyrų nebuvo suformuluota.

Tęsiasi diskusijos apie Konstitucijos keitimą. 2018 m. balandį suaktyvėjo prieš maždaug mėnesį prasidėjusi diskusija apie galimus Baltarusijos konstitucijos pokyčius. Per įvairius kanalus, tame tarpe artimus valdžios struktūroms, sklido informacija apie atitinkamo sprendimo priėmimą ir kad jis gali būti paskelbtas kasmetiniame Prezidento kreipimesi. Ir tikrai, problema buvo aptarta.

Balandžio 24 d. Lukašenka paneigė informaciją apie būsimą referendumą, skirtą pokyčiams konstitucijoje (žr. kovo mėn. tekstą). Iš principo buvo patvirtinta, kad Pagrindinis įstatymas turi būti peržiūrėtas, tačiau liko neaišku kada tai bus padaryta. Prezidento kreipimesi pabrėžta, kad esamų politinių ir ekonominių aplinkybių kontekste šis klausimas nederamas, be to, jo aptarimui būtinos plačios visuomeninės diskusijos.

Nepaisant to, diskusijos apie Konstitucijos keitimą pristabdytos. Išlieka galimybė, kad Konstitucinė reforma gali įvykti prieš 2020 m., kai numatyti prezidento rinkimai. Vienu metu su prezidento turėtų vykti ir parlamento rinkimai. Tačiau bendri rinkimai padidina riziką ir, žvelgiant iš politikų perspektyvos, yra labai nepatogūs. Dėl šios priežasties, rinkimai į parlamentą gali įvykti anksčiau laiko, 2019 m., ir gali būti sujungti su konstituciniu referendumu. Akivaizdu, kad šiuo metu sprendimas apie referendumo pravedimą dar nėra suformuluotas. Jei sprendimas ir bus priimtas, tai įvyks tikrai be plačios visuomeninės diskusijos, be to, jis bus paskelbtas prieš pat rinkiminę kampaniją.

Valstybė ir korupcija – kai kurios pozityvios tendencijos. Nations in Transit 2018 (Freedom House) pranešime, kuris buvo publikuotas balandžio pradžioje ir skirtas demokratijos vystymuisi posovietinėje erdvėje, akcentuotas korupcijos lygio sumažėjimas Baltarusijoje. Tai dar vienas atvejis, kai tarptautiniai stebėtojai fiksuoja korupcinės situacijos gerėjimą šalyje.

Iš esmės Baltarusijai būdingas palyginti neaukštas smulkios korupcijos lygis. Tiesmukas valstybės tarnautojo papirkimas yra rizikingas ir nėra plačiai pasklidęs reiškinys, nors kai kuriose sferose yra reikšmingų nukrypimų. Be to, valdžia deda daug pastangų, kad korupcija nebūtų gyventojams pastebima. Kitaip nei daugelyje posovietinių kraštų, valdžia neskatina demonstruoti prabangos, o taip pat aukštų valstybės tarnautojų ir verslininkų algų. 2017 m. buvo stebimas kovos su korupcija suintensyvėjimas ypač valstybės valdymo srityje. Palyginus su 2016 m. su kyšių ėmimu susijusių kriminalinių bylų skaičius išaugo 53.5%, o su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi – 22.5%. Nei viena iš šių bylų nebuvo susieta su politiniu persekiojimu. Sprendžiant pagal oficialią informaciją, korupcija labiausiai išplitusi valstybės valdymo srityje, statybose, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir pramonėje.

Šalia viso to, valstybės turto ir įplaukų valdymo sferoje įvairios korupcijos formos išlieka paplitusios ir net instituciškai įtvirtintos – vykdomosios valdžios struktūros veikia kaip svarbiausi vykdytojai ir tarpininkai. Daugybė valstybės sričių yra neskaidrios. Egzistuoja neformalios taisyklės, kurios nustato „leidžiamą“ korupcijos lygį, nuo kurio nukrypus galima susilaukti bausmės.

Paskutiniais metais išplito praktika, pagal kurią korupcinius nusikaltimus įvykdę asmenys susilaukia atleidimo, jei padarytą žalą kompensuoja du ar daugiau kartų. Tokiu būdu, vyksta kovos su korupcija komercionalizavimas, o tuo pačiu atsiranda naujos galimybės manipuliuoti „malonių politika“. Svarbu ir tai, kad valdininkų, kurie sulaukė Prezidento malonės, sąrašas nėra viešas.

Vis dėl to, daug tyrimų rodo pozityvius pokyčius. Pats reprezentatyviausias yra Corruption Perceptions Index, kurį sudaro Tranperancy International. Nuo 2008 m. korupcijos suvokimo indeksas pagerėjo daugiau nei du kartus – nuo 20 iki 44 punktų. To pasėkoje Baltarusija pakilo iš 151 į 68 vietą tarp pasaulio šalių.

Korupcijos suvokimo indekso augimas Baltarusijoje

Nepriklausomas analitinis centras „Novak“ 2016 m. atliko ir 2017 m. publikavo smulkaus ir vidutinio biznio atstovų korupcijos suvokimo tyrimą. Jis taip pat rodo pozityvią dinamiką. Bendras korupcijos lygis buvo apibrėžtas kaip „patenkinamas“. Verslo atstovai korupciją įvardijo kaip 9-ą iš 22 blogybių, labiausiai kenkiančių biznio vystymui Baltarusijoje. Panašiame tyrime, atliktame 2014 m., korupcija užėmė 3-ią, o 2015 – 5-ą vietą tarp 20-ies didžiausių blogybių.

Tyrimai taip pat rodo skirtingų Baltarusijos valstybės institutų netolygumą. Pavyzdžiui, Rule of Law Index 2017-2018 m. Baltarusiją patalpino į 65 vietą tarp 113 valstybių. Tuo pat metu, Order and Security kategorijoje Baltarusija užėmė 24-ą, Civil Justice – 39-ą, o Open Government tik 105-ą vietą tarp kitų pasaulio šalių.

Iki šiol korupcijos sferoje Baltarusijoje liko daug silpnų vietų. Svarbiausios jų – skaidrumo trūkumas valstybės institutų veikloje, visuomeninės kontrolės ir vykdomosios valdžios atsakomybės nebuvimas, faktinis korupcijos institucionalizavimas kai kuriose ekonominės veiklos srityse. Tuo pat metu, kasdienės ir smulkios korupcijos lygis palyginti žemas. Paskutiniais metais smulkios korupcijos lygis smunka, ypač smulkaus ir vidutinio verslo srityje, kas ir yra fiksuojama tyrimuose ir tarptautiniuose vertinimuose.

Pensijų padidėjimas ir baltarusiškas socialinės valstybės modelis. Balandžio 26 d. Prezidentas Lukašenka pasirašė įsakymą dėl pensijų padidinimo. Išmokos išaugo apie 5.4%. To pasėkoje, vidutinė pensija yra maždaug 330 rublių (apie 137€), kas nėra daug. Baltarusija save pozicionuoja kaip socialiai orientuotą valstybę, kurioje daug dėmesio kreipiama į vyresniąją kartą. Savo ruožtu, šio amžiaus žmonės tradiciškai laikomi labiausiai disciplinuota ir patikimiausia Aleksandro Lukašenkos elektorato dalimi. Vis dėl to, po 2011 m., kai Baltarusija susidūrė su reikšmingomis ekonominėmis problemomis, kurios iššaukė palaipsnį baltarusiško socialiniai orientuotos valstybės modelio irimą, situacija su pensijomis pasidarė sudėtinga.

Paskutinius dešimt metų vidutinė pensija šalyje svyravo tarp 110-195 €. Pensijos kilimas faktiškai sustojo 2012 m. Dar daugiau, po nedidelių pakėlimų 2013 ir 2014 m., kai vidutinė pensija išaugo atitinkamai 0,5% ir 3,1%, 2015 m. įvyko kritimas 5,2%, o 2016 m. – dar 4,3%. Nedidelis pakilimas 2017 m. (1,2%) nepadengė praradimų nuo 2014 m. Šiame fone ypač kritiškai atrodo pensijinio amžiaus padidinimas. Iki 2023 m. pensijinis amžius turi padidėti trimis metais ir sudaryti 58 metus moterims ir 63 metus vyrams.

Realaus pensijos dydžio augimas/kritimas (procentais, lyginant su ankstesniais metais)

Tuo pat metu Baltarusija yra priversta po truputį atsisakinėti kitų socialiai orientuotos valstybės elementų – didinti mokamų paslaugų dalį, kelti namų ūkio mokesčius ir t.t. Visa tai kelia nepasitenkinimą visuomenėje. Pensininkai aktyviai dalyvavo 2017 m. vasario ir kovo mėn. vykusiuose socialiniuose protestuose. Tačiau baltarusių valdžiai pavyksta suvaldyti nepasitenkinimo nuotaikas. Ekonominės problemos ir įsipareigojimai tarptautiniams kreditoriams verčia vykdyti skaudžias socialines reformas, kurios neišvengiamai ir toliau vyks.