2018 m. kovas

Baltarusijos Liaudies Respublikos šimtmetis. 2018 m. kovo 25 d. sukako 100 metų nuo Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo. Tai buvo pirmas bandymas sukurti naują baltarusių valstybę. Ši data niekuomet neturėjo oficialaus statuso, tačiau nuo XX a. 9-o dešimtmečio tapo dominuojančia suvereniteto ir nacionalinės nepriklausomybės šalininkų gretose. Ypač ryškiai BLR metinės kaip politinė šventė įsitvirtino nuo 1996 m., kai būtent nuo šio jubiliejaus prasidėjo „karštasis 96-ųjų pavasaris“ – serija masinių ir dažnai brutalių protesto akcijų, nukreiptų prieš Aleksandro Lukašenkos politiką ir ypač prieš integracijos su Rusija ir rusifikacijos vektorių.

Šventės dalyvių skaičius nebuvo pastovus. Jis svyravo nuo dešimčių tūkstančių politinio pakilimo metais iki kelių šimtų nuosmukio laikais. Skirtingas būdavo ir valdžios požiūris. Kartais eitynės ir mitingai būdavo leidžiami, kartais draudžiami, kas iššaukdavo masinius areštus ir persekiojimus. Kelis kartus „Laisvės dienos“ šventimas buvo lydimas rimtų susidūrimų su milicija, kurių pats didžiausias įvyko 1997 m.

Labai svarbu tai, kad ši data palaipsniui įgavo kitas neformalias išraiškas: susitikimus baruose ir kavinėse, išvykas į gam tą, kultūrines ir mokslines akcijas, parodas ir prezentacijas. Visa tai didžiuosiuose miestuose ir ypač Minske padarė kovo 25 dieną svarbia neformalaus kultūrinio gyvenimo dalimi, tam tikra mada.

Oficialios valdžios formuluojamos praeities interpretacijos ženkliai evoliucionavo per pastaruosius du dešimtmečius. XX a. 10-o dešimtmečio antroje pusėje dominavo eklektinės vakarų rusizmo, panslavizmo ir panašių krypčių versijos. Nuo 2003 m. atsirado bandymai vystyti nacionalinį identitetą sovietinės praeities atminimo ir lojalumo valdžios institutui pagrindu, tai gavo „baltarusių valstybės ideologijos“ pavadinimą. Nepaisant tokių tendencijų, maždaug nuo 2008 m. vis labiau inkorporuojami įvairūs tautinio istorinio pasakojimo elementai. Iš pradžių akcentuotas seniausias laikotarpis – Polocko kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Vėliau tai pradėjo reikštis per besikeičiančias XX a. istorijos interpretacijas – XX a. pradžios tautinis judėjimas, BLR paskelbimas ir netgi 4-o dešimtmečio represijos. BLR paskelbimo šimtmečio paminėjimą 2018 m. galima traktuoti kaip dar vieną nestabilų žingsnį padarytą šia kryptimi.

Kovo 25 d. valdžia leido miesto centre surengti šventinį mitingą ir koncertą, kuris įvairiais duomenimis subūrė nuo 20 iki 50 tūkstančių žmonių. Tai tapo pačia masiškiausia akcija po 2010 m. ir labai sėkmingu įvykiu, žvelgiant iš šalininkų mobilizavimo ir informacinio efekto užsienio bei nevalstybinėse informavimo priemonėse taško. Reikia pastebėti, kad bandymai tuo pat metu surengti valdžios neleistą politinę eiseną buvo jėga sustabdyti milicijos. Šios alternatyvios akcijos dalyvių skaičius nebuvo didelis – kelios dešimtys žmonių. Dauguma jų buvo sulaikyti.

Jubiliejaus išvakarėse valdžia siuntė pozityvius signalus – oficialių asmenų vieši pareiškimai, teminės parodos, konferencijos ir valstybės medijų neutraliai-pozityvus informacinis fonas. Tuo pat metu buvo išlaikoma distancija ir aiškiai deklaruojama, kad oficialios paramos renginiams nėra. A. Lukašenka pabrėžė – „reikia žinoti (BLR istoriją), tačiau nėra kuo didžiuotis“ (kovo 20 d.), arba vėliau, kiek minkštesne formuluote, – „Baltarusijoje kol kas nežinoma kas buvo BLR ir kokia jos rolė“ (balandžio 10 d.).

Jubiliejus parodė svarbią, jei ne politinę, tai bent kultūrinę nepriklausomybės idėjos ir nacionalinės istorijos įtaką. Valdžia padarė žingsnį BLR integracijos į savo istorinę politiką kryptimi, tačiau šis žingsnis nėra stabilus ir dar nereiškia, kad galutinis sprendimas jau yra priimtas.

Pokyčiai konstitucijoje. Baltarusija turi stipriai centralizuotą valdymo sistemą, kurioje praktiškai visa valdžia koncentruojasi vykdomosios valdžios struktūrose – taip vadinama „vykdomoji vertikalė“. Valdžios padalijimas į vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją yra tik nominalus, parlamento rolė politiniame gyvenime yra minimali, įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomybė dažnai pažeidžiama, faktiškai nėra savivaldos, o visuomeninių organizacijų ir iniciatyvų įtaka nereikšminga.

Iš esmės visa valdžia koncentruojasi Prezidento rankose. Svarbu tai, kad ne tik dekretai, bet ir paprasčiausi Valstybės galvos įsakymai turi aukštesnę juridinę galią nei įstatymai. Dar daugiau, realiame gyvenime dekretai turi didesnę juridinę galią nei Konstitucija. Pavyzdžiui, 2013 m. dekreto dėka buvo panaikintas Aukščiausias ekonominis teismas, įstaiga kuriai specialiai Konstitucijoje skirti keli straipsniai.

Šiame fone nuolat kyla diskusijos dėl būtinumo surengti referendumą ir pakeisti Konstituciją. Diskusijos esmė yra tokia: bent šiek tiek sumažinti visos valstybės mašinos susifokusavimą į vieną asmenį ir vieną valstybinį institutą, padaryti sistemą kiek mažiau centralizuotą, labiau numatomą ir stabilesnę, ypač galimos valdžios perdavimo kontekste. Dažniausiai svarstomi tokie pokyčiai: parlamento galių padidinimas, rinkimų sistemos pakeitimas (mišrios sistemos įvedimas ir atitinkamas politinių partijų rolės padidinimas), prezidento ir parlamento įgaliojimų termino prailginimas, savivaldos galių išplėtimas, konstitucinio teismo sureikšminimas ir t.t.

Paskutinė diskusijų banga, susijusi su Konstitucija, prasidėjo kovo 15 d. paties Prezidento iniciatyva. Jis nedviprasmiškai pasisakė už pokyčių būtinybę, tačiau nenurodė kokie konkrečiai pokyčiai planuojami ir kada. Situacija šioje srityje išlieka neaiški, nes po maždaug mėnesį trukusių diskusijų valdžia padėjo tašką, paskelbusi permainas „nesavalaikėmis“. Vis dėl to, visa tai gali reikšti, kad referendumas dėl Konstitucijos pakeitimų gali įvykti iki 2020, kai yra suplanuoti eiliniai prezidento rinkimai.

Ekonomika ir augimo perspektyva. 2014-2016 m. Baltarusijos ekonomika buvo krizėje. BVP kritimas sudarė 2,5-3,8%. Jis buvo lydymas infliacijos ir reikšmingos Baltarusijos rublio devalvacijos 2014 m. Pirmą kartą pozityvi ūkio dinamika stebėta 2017 m. Ekonomikos augimas tais metais, pagal oficialius duomenis, sudarė 2,4%. Pagerėjimas nėra stabilus ir dar labai toli iki krizės pasekmių likvidavimo, bet svarbiausiose ūkio šakose stebima pozityvi dinamika. 2017 m. valdžia vėl išsikėlė tikslą vidutinį darbo užmokestį pakelti iki 1000 rublių (apie 400€).

2018 m. pradžioje, pirmą kartą nuo krizės laikų, reikšmingai pagyvėjo nejudamo turto rinka. Pirmaisiais metų mėnesiais kainų augimas Minske priminė prieškrizinius laikus, panašūs procesai vyksta ir svarbiausiuose apskričių centruose. Taip pat stebimas naujų automobilių ir panašių prekių pardavimų didėjimas. Vartojimo ir nejudamo turto paklausos augimas siejami su paskolų palūkanų normų kritimu ir kreditų prieinamumu fiziniams asmenims, bet ne pajamų augimu. Tačiau vienaip ar kitaip, visa tai papildo bendrą valstybės ūkio situacijos gerėjimo tendenciją.