Gudijos revoliucija: pirmųjų šešių savaičių rezultatai

Iliustracijoje: Aliaksėjaus Maračkino paveikslas “Armagedonas 2020”. Paimta iš svaboda.org.

Situacija vidaus politikoje

Nuo protestų pradžios 2020 m. rugpjūčio 9 d. politinė situacija šalies viduje lieka įtempta ir neprognozuojama.

Iš vienos pusės, protesto nuotaikos nesilpsta ir reguliarios akcijos Minske surenka apie 100-150 tūkstančių žmonių. Greta to, apie 10 tūkstančių renkasi regionuose. Intensyvėja įvairios lokalaus pasipriešinimo formos. Iš kitos pusės, protestuotojai neturi jokių valdžios perėmimo mechanizmų. Jėgos panaudojimo galimybė nuosekliai atmetama, todėl pagrindine forma tampa psichologinis ir ekonominis spaudimas. Tokia veikla iššaukė dezorganizaciją ir dalinį egzistuojančios politinės sistemos iširimą, bet ne valdžios atstovų prisijungimą prie protestuojančiųjų.

Protestai yra decentralizuoti, dauguma judėjimo lyderių buvo suimti arba priversti palikti Gudiją. Sviatlana Cichanoŭskaja, pagrindinė Lukašenkos konkurentė rinkimų metu, šiuo metu yra Vilniuje. Areštais ir kitais spaudimo būdais paralyžiuota Koordinacinės tarybos veikla. Šis opozicijos organas buvo sukurtas kaip tarpininkas derybose su valdžia ir sujungė įvairias politines jėgas.

Lukašenka nesileidžia į tiesiogines konsultacijas ar derybas su jokiais alternatyvios politinės jėgos atstovais. Tęsiamas platus represinių ir spaudimo formų naudojimas protestuotojų atžvilgiu. Nuo protestų pradžios buvo sulaikyta arba įkalinta apie 10 tūkstančių žmonių, baudžiamojon atsakomybėn patraukti daugiau nei šimtas.

Valdžia deklaruoja konstitucinės reformos siekį, pateikdama tai kaip įrankį politinės krizės sprendimui. Tačiau nepasakomi nei laiko rėmai, nei reformos koncepcija. Rugpjūčio mėnesį ESBO platformoje Baltarusijos delegacija pristatė planą iki 2021 m. pabaigos įvykdyti referendumą dėl konstitucijos keitimo, o po to - naujus rinkimus. Vis dėl to, plano detalės taip ir nebuvo paviešintos.

Situacija užsienio politikoje

Europos Sąjunga, JAV ir Ukraina yra užėmusios pakankamai konsoliduotą poziciją Baltarusijos atžvilgiu. Ji numato keletą svarbių faktorių: rinkimų rezultatų ir Lukašenkos kaip perrinkto prezidento nepripažinimas, tarptautinė izoliacija, bendradarbiavimo visose sferose apribojimas, bendrai vykdomų programų finansavimo nutraukimas ir taškinės, į pavienius asmenis nukreiptos, sankcijos.

Rusija pripažino rinkimų rezultatus, tačiau pažadėjo tik dalinę paramą. Pagal rugsėjo 14 d. vykusių Putino ir Lukašenkos derybų rezultatus, Rusija suteiks Baltarusijai 1,5 milijardo JAV dolerių apimties paskolą. Lėšos bus paskirstytos dalimis 2020 ir 2021 metais, o jų panaudojimas apribotas skolos refinansavimu, energijos nešėjų ir kitų išlaidų apmokėjimui. Ši suma nėra pakankama, kad būtų išspręstos šiuo metu baltarusių valdžiai aktualios finansinės problemos.

Be to, Rusijos valdžia spaudžia Minską reikalaudama konstitucinės reformos įvykdymo.

Bendra ekonominė situacija

Valdžios skaičiavimais, su 2020 m. rugpjūčio politine krize susijusios išlaidos sudarė apie 500 milijonų JAV dolerių. Atidėti nuostoliai skaičiuojami milijardais, nes buvo pažeista užsienio kreditavimo sistema, pablogėjo verslo klimatas, o taip pat smuko investicinis šalies patrauklumas.

Greta viso šito, nuo rugpjūčio vidurio protesto judėjimas kreipia vis didesnį dėmesį į įvairias finansinio ir ekonominio spaudimo formas: mokesčių mokėjimo vėlavimai, santaupų išėmimas iš valstybinių bankų, komunalinių mokesčių nemokėjimas, lėšų išvežimas iš šalies, valstybinių įmonių produkcijos boikotas, įvairios sabotažo formos gamybos įmonėse ir t.t.

Nuo rugpjūčio iki rugsėjo 15 d. nacionalinė valiuta krito 6% JAV dolerio atžvilgiu. Siekdamas stabilizuoti situaciją valiutų rinkoje, Nacionalinis bankas rugpjūčio mėnesį panaudojo iki 1,4 milijardo JAV dolerių vertės oficialių tarptautinių aukso ir valiutos rezervų, t.y. 15,8%.

Rugsėjo 11 d. S&P patvirtino Baltarusijos kredito reitingą B lygyje, tačiau pakeitė prognozę iš „stabilaus“ į „negatyvų“. Tai sumenkins prieigą prie užsienio finansinių institucijų teikiamų paskolų ir jas pabrangins. Blogas prognozes lėmė didėjančios rizikos bankinei sistemai, kuri kenčia nuo depozitų pasitraukimo ir paklausos užsienio valiutai didėjimo.

Pagal oficialius Finansų ministerijos duomenis valstybės skola nuo 2020 m. pradžios padidėjo 18,6%, tuo tarpu užsienio skola išaugo 3,7%.

Situacija bankų sektoriuje

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais bankų sistema susidūrė su likvidumo deficitu, palūkanų normų kilimu, valiutų nestabilumu ir indėlių atsėmimu.

Dėl nestabilumo valiutų rinkose, Nacionalinis bankas nuo rugpjūčio 24 iki spalio 15 d. pristabdė likvidumo palaikymo operacijas, kurios buvo vykdomos teikiant kreditus bankams. Tokiu būdu buvo apribotos bankų galimybės papildyti savo rezervus.

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ne mažiau 14-os bankų sustabdė arba radikaliai sumažino kreditų išdavimą fiziniams asmenims. Daugelis bankų pablogino arba gerokai apribojo verslo kreditavimo sąlygas. Rugsėjo 10 d. didžiausias Baltarusijos bankas „Belarusbank“ sustabdė prašymų priėmimą kredituoti gyvenamojo ploto įsigijimą arba rekonstrukciją; tokiu būdu yra nutraukiama labai svarbi vyriausybės socialinė programa. Tai gali dar labiau paskatinti socialinę įtampą ir neigiamai atsiliepti statybų sektoriui.

Nors Nacionalinio banko refinansavimo norma sudaro 7,75%, dėl didelių pinigų sumų pasitraukimo iš bankinės sistemos, o taip pat dėl kreditavimo apribojimo iš Nacionalinio banko pusės, rugsėjo mėnesį metinės palūkanos už indėlius baltarusiškais rubliais pakilo iki 18-22%.

Rugsėjo 9 d. tarpbankinė metinė palūkanų norma sudarė 23,49%, t.y., per rugpjūtį išaugo beveik 3 kartus. Rugpjūčio 19 d. analogiško Nacionalinio banko rengto aukciono metu ji sudarė 8,41%.

Kas bus toliau?

Politiniame lauke reikia laukti akistatos tęsinio. Dirgikliais gali tapti Lukašenkos inauguracijos ceremonija, o taip pat ekonominės situacijos pablogėjimas. Visa tai gali paskatinti naują protestų bangą. Net jei valdžiai pavyks suvaldyti situaciją ir išvengti eskalacijos, Lukašenkos atsistatydinimas yra tikėtinas kaip 2021-2022 m. konstitucinės reformos arba protestų spaudimo pasekmė.

Ekonominė situacija blogės. Reikia tikėtis paklausos ir verslo aktyvumo sumažėjimo, ypač srityse, orientuotose į vidinę rinką. Be to, Baltarusijos valdžia stengsis išvengti aštrios krizės (pavyzdžiui, staigios devalvacijos arba infliacijos) ir ištęsti krizę laike, palaipsniui mažindama gyventojų pajamas. Negatyvios tendencijos kreditinėje-finansinėje sferoje veda link paskolų teikimo fiziniams asmenims ir verslui esminių apribojimų arba drastiško sąlygų bloginimo.

Krizės apraiškų reikia laukti bankų sektoriuje. Mažės kreditavimo apimtys, bus ribojami indėlių atsiėmimai, augs probleminės paskolos, mažės bankų įplaukos. Negalima atmesti valdžios spaudimo bankams, reikalaujant papildomų finansinių resursų ekonominės situacijos šalyje stabilizavimui.