© 2017-2019 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas 

2018 m. rugpjūtis. Vyriausybės pakeitimas Baltarusijoje: ką tai reiškia?

Rugpjūčio 18 d. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka įvykdė esminius kadrinius pakeitimus. Buvo atstatydintas ministras pirmininkas, keturi iš penkių jo pavaduotojų ir visa eilė ministrų. Tokiu būdu, savo darbą pabaigė antikrizinė Andrėjaus Kabiakovo vyriausybė, paskirta 2014 m. sausio mėnesį, kai šalyje prasidėjo nauja ekonominės krizės banga. Ją keičia pagerėjimo ir vystymosi vyriausybė, vadovaujama Siargėjaus Rumaso, kuris šias pareigas užims esminio ekonominės situacijos pagerėjimo fone.

 

Iš esmės, ministro pirmininko pakeitimas nėra išskirtinis įvykis ir nutinka palyginus reguliariai – vidutiniškai kas keturi metai nuo 2001 m. Be to, atstatydinimas didžia dalimi susijęs su ekonomine konjunktūra, o nėra rinkimų ir politikos (įprasta šių žodžių reikšme) pasekmė. 2018 m. paskyrimo ypatumu tapo didelis visuomenės dėmesys šiam įvykiui, nes ministro pirmininko vietą užėmė žmogus, kuris turi nuoseklaus ekonominių reformų šalininko įvaizdį.

 

Vyriausybė Baltarusijos politikoje. Svarbu pažymėti, kad politinė vyriausybės rolė Baltarusijoje iš esmės skiriasi nuo kitų Europos kraštų. Prezidentas vienašališkai skiria  ministrą pirmininką (parlamento pritarimas tėra formalumas). 

 

Taip pat vienašališkai prezidentas paskiria ministro pirmininko pavaduotojus, visus ministrus ir valstybinių komitetų vadovus. Net ministrų pavaduotojų paskyrimas turi būti derinamas su valstybės vadovu. Vis dėl to, vyriausybė turi tam tikrą savo veiklos autonomiją ir didžia dalimi lemia ekonominę ir socialinę politiką, todėl įvykdyti pakeitimai gali turėti esminių pasekmių. 

 

Pats vyriausybės atstatydinimas nebuvo politinio konflikto ar ekonominės krizės pasekmė. Tiesiogine priežastimi tapo investicinių projektų Baltarusijos regionuose nesėkmė, tačiau patrauktiems valdininkams buvo išsakyta padėka už įvykdytus darbus. Dauguma jų gali tęsti karjerą valdžios organuose. Išimtimi, tikriausiai, yra tik ministro pirmininko pavaduotojas V. Žarko, kuris buvo atsakingas už socialinę sferą. Jam priskirta kaltė už korupcijos išplitimą sveikatos apsaugos srityje. 

 

Pagrindinės pertvarkymo priežastys buvo techninės – noras įvykdyti rotaciją ir kadrų atnaujinimą, padidinti vykdomosios valdžios discipliną, įvesti į vyriausybę žmones su naujomis kompetencijomis, o tuo pačiu nustatyti naujas valstybės vystymosi gaires bendro ekonominės situacijos pagerėjimo fone. 

 

Valdininkai, kurie buvo atstatydinti. Pasitraukusį ministrą pirmininką Andrėjų Kabiakovą galima charakterizuoti kaip „antikrizinį“ ir techninį premjerą, su kuriuo susijęs operatyvinių užduočių sprendimas, o ne vystymosi strategijos formulavimas. Patrauktieji Kabiakovo pavaduotojai iš esmės darbavosi tik tam tikrose srityse ir turėjo palyginus siaurą specializaciją. Uladzimiro Siamaškos – kuris nuo 2003 m. prižiūrėjo energetikos kompleksą, tame tarpe vykdė derybas su Rusija energijos resursų klausimu – karjera buvo susijusi su sunkiąją pramone ir Energetikos ministerija. Anatolijus Kalininas (nuo 2010 m. atsakingas už namų ūkį ir statybas) padarė karjerą namų ūkio sistemoje, išskyrus trumpą laiko tarpą prezidento padėjėjo poste. Vasilis Žarko (nuo 2016 m. rūpinosi socialine sfera) visą laiką darbavosi sveikatos apsaugos ir kurortinio gydymo srityje.

 

Ypatingą vietą užėmė tik pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Vasilijus Maciušeŭskis (nuo 2014 m.). Prieš patekdamas į vyriausybę, jis daugiausiai darbavosi bankinėje sferoje (Nacionalinis bankas, BSP-bankas, 2001-2014) ir buvo vienas pagrindinių reformų šalininkų ir iniciatorių vyriausybėje. 

 

Naujų paskyrimų specifika. Rugpjūtyje paskirti valdininkai turi kiek kitokias profesines patirtis. Naujasis ministras pirmininkas Siargėjus Rumas didžiąją savo karjeros dalį praleido bankinėje sferoje (Belarusbank, Belagraprambank, Baltarusijos vystymosi bankas). Nuo 2010 m. Rumas turi pastovų struktūrinių reformų ir finansinės disciplinos šalininko, bei nuostolingų įmonių subsidijavimo priešininko įvaizdį.

 

Naujasis pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Aliaksandras Turčynas (ekonominė politika, investicijos, biznis) turi maišytas vadovavimo ir finansų srities patirtis. Šalia administracinių postų (Ministrų tarybos aparatas, vykdomieji komitetai), jo karjera buvo susijusi su mokesčių, kontrolės, revizijos ir finansinėmis struktūromis. 

 

Premjero pavaduotojo Uladzimiro Kucharavo (statybų klausimai, namų ūkis ir transportas) profesinės patirtys taip pat yra maišytos ir apima darbus vykdomuosiuose organuose ir Valstybės kontrolės komitete.

 

Igario Pietryšenkos (sveikatos apsaugos klausimai, švietimas, kultūra ir sportas, posovietinė integracija) karjera iš esmės susijusi su užsienio politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu: Užsienio reikalų ministerijoje; patarėjas Baltarusijos pasiuntinybėje Rusijoje.

 

Tiktai Igaris Liašenka (energetikos komplekso klausimai) turi siaurą profesinę patirtį, susijusią su darbu naftos, dujų ir cheminėje srityje. 

 

Tokiu būdu, paskirtieji valdininkai turi greičiau universalias, nei siauras kompetencijas, įvairiapusiškesnius profesinius profilius ir mažiau susiję su tradicinėmis Baltarusijos ekonomikos sritimis. Kadrinių paskyrimų charakteris demonstruoja norą sustiprinti valdymo kokybę ir discipliną, bei kažkiek susilpninti vyriausybinius saitus su įnstituciniais interesais ir lobistinėmis grupėmis.

 

Svarbiausios užduotys. Naujoji vyriausybė ateina ne su nauja veiksmų programa, bet su tikslu įvykdyti jau suformuluotą planą. Pirmiausia, tai susiję su visuomenės pajamų augimu – konkrečiai, vidutinės algos pakėlimu iki 1000 Baltarusijos rublių (apie 400€). Lieka neaišku kaip šis tikslas dera su svarbiu vyriausybės siekiu išlaikyti fiskalinę discipliną. 

 

Bendroji vyriausybės programa iš esmės yra konservatyvaus charakterio, tačiau su inovacijų plėtros ir net su proveržio tam tikruose segmentuose pažadais. Greičiausiai, socialinių ir politinių tikslų siekiai išliks prioritetiniais iki 2020 m. rinkimų, tačiau bus jungiami su reformomis tose srityse, kurios neiššauks socialinių ir politinių rizikų, o taip pat su naujų ekonomikos sričių vystymu.

 

Tarp svarbiausių ekonominių uždavinių yra disciplinos stiprinimas, skolų problema ir Baltarusijos priklausymas nuo išorės poveikių. Pastaroji problema pirmiausia susijusi su Rusijos rublio svyravimais ir ekonomine konjunktūra Rusijoje, kas reikalauja ekonominės Baltarusijos priklausomybės nuo Rusijos mažinimo.

 

Pramonės srityje prioritetu nurodyta verslo plėtra mažuose ir vidutiniuose miestuose. Ryšių ir informacijos ministerijai iškeltas tikslas vystyti skaitmeninę ekonomiką. Karinės pramonės sferoje vardan nuoseklesnio eksporto augimo keliamas uždavinys diversifikuoti gamybą ir greta radioelektronikos vystyti kitas kryptis.

 

Atvirumas ir įvaizdžio keitimas. Turint galvoje pakitimus vyriausybėje, galima laukti didesnio valdžios atvirumo ir skaidrumo masinės informacijos priemonių atžvilgiu, o taip pat kontaktų su verslo bendruomene, visuomeninėmis struktūromis ir investuotojais. Laukiama konsultacinių tarybų reikšmės padidėjimo ir visuomenės diskusijų priimant nutarimus.

 

Pramonininkų lobizmo sumažėjimas. Apskritai, kadriniai pakeitimai rodo pramonininkų lobizmo sumažėjimą valdžioje. Tuo pat metu auga finansinio sektoriaus, IT sektoriaus ir vykdomosios vertikalės reikšmė.

 

Santykiai su Rusija. Valdžios pertvarkos pasekoje iš esmės pasikeitė valdininkų, dirbančių Rusijos ir Euroazijos kryptyje, sudėtis. Pagrindinė vyriausybės užduotis – maksimaliai laikytis egzistuojančių prioritetų ir atlaikyti galimą Rusijos spaudimą ekonominėje sferoje. Tačiau kokių nors esminių pokyčių bendroje santykių su Rusija ir eurazijinės integracijos struktūromis strategijoje nelaukiama.

 

Santykiai su ES ir JAV. Atrodo, kad vyriausybės pakeitimas pozityviai atsilieps santykiams su Vakarais. Palyginus jaunų, į reformas orientuotų ir gebančių dėstyti savo mintis argumentuota šiuolaikiška baltarusių ekonomikos ir diplomatijos kalba valdininkų atėjimas į valdžią gali prisidėti prie tolesnio baltarusių valdžios įvaizdžio gerinimo Europoje ir JAV. Šie paskyrimai taip pat prisidės prie Europinių struktūrų dėmesio nutraukimo nuo kai kurių Baltarusijos vidaus problemų. Pirmiausia – tai spaudimo masinės informacijos priemonėms praktika. Pasiektas santykių su ES ir JAV normalizavimo lygmuo išlaikomas ir esminiai pokyčiai nenumatomi. Pagrindinės abipusių santykių rizikos artimiausiu metu bus susijusios su politinėmis kampanijomis: rinkimai į parlamentą, prezidento rinkimai ir galimas konstitucinis referendumas. Tačiau šios sferos neįeina į vyriausybės atsakomybės sritį.

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload