2020 m. liepa. Prezidento rinkimai 2020: ne visiškai akivaizdus finalas

2020-7-29

Panašu, kad naujausioji Gudijos istorija sukasi spirale. Pagal savo emocinę įtampą ši rinkimų kampanija gali būti palyginta tik su pirmaisiais prezidento rinkimais 1994 m. Likimo ironija, ta kampanija tapo paskutiniais laisvais rinkimais nepriklausomos Gudijos istorijoje. 1994 m. tapo riba, po kurios visuotinai išrinktas prezidentas Aliaksandras Lukašenka gan greitai pavirto į klasikinį autokratą ir „paskutinį Europos diktatorių.“ Per ketvirtį amžiaus, Lukašenka pasireiškė kaip lankstus taktikas, kuris daugiau mažiau atitiko didžiosios baltarusių visuomenės dalies poreikius. 2020 m. Gudija artėja prie naujos ribos, kuri gali tapti „Lukašenkos epochos“ saulėlydžiu ir tai net nepriklauso nuo formalių rinkimų proceso rezultatų.

 

Per 25 metus susikaupęs nuovargis ir pokyčių troškimas – tai tos pagrindinės emocijos, kurios lydi Gudijos rinkimų kampaniją. Naujieji Lukašenkos priešininkai – blogeris Siarhiejus Cichanoŭskis, bankininkas Viktaras Babaryka ir buvęs rėžimo „aparatčikas“ Valerijus Capkala – nėra siejami su tradicinėmis opozicijos struktūromis ir kiekvienas savaip bandė žaisti su potencialaus elektorato emocijomis. Rezultate, rutininė parašų rinkimo procedūra, skirta kandidatų registracijai, dažnai virsdavo stichinėmis demonstracijomis prieš veikiančią valdžią. Valdžia pabandė išspręsti problemą įprastu būdu – geriau perlenkti nei pakankamai neužlenkti. Prevenciniai brutalūs potencialių protesto akcijų dalyvių sulaikymai – pagal valdžios logiką – turi padėti sumažinti nepatenkintųjų skaičių Gudijos miestų gatvėse rinkimų dieną, tačiau tai gali iššaukti ir priešingą rezultatą.

 

Su pačiais populiariausiais kandidatais į prezidentus valdžia šį sykį nusprendė „susitvarkyti“ dar neprasidėjus priešrinkiminei agitacijai. Cichanoŭskis ir Babaryka šiuo metu yra tyrimo izoliatoriuje, o Capkalai nebuvo leista dalyvauti prezidento rinkimuose argumentuojant nepakankamu surinktų parašų skaičiumi. Tuo pat metu Centrinė rinkimų komisija, vadovaujama ypač nemalonios Lidijos Jarmošynos, kaip „konstruktyvią opoziciją“ praleido iš karto tris kitus kandidatus – Hanną Kanapackają, Siarhiejų Čeračanį ir Andrėjų Dzmitryjeŭą. 

 

Didžiausias šios rinkiminės kampanijos atradimas neabejotinai yra Sviatlana Cichanoŭskaja, už grotų sėdinčio blogerio Siarhiejaus Cichanoŭskio žmona. Nėra visai aiški Centrinės rinkimų komisijos logika, pagal kurią Cichanoŭskaja buvo registruota kandidate. Galimas dalykas, kad Sviatlana paprasčiausiai buvo neįvertinta, palaikyta nepatyrusia ir silpna priešininke. Pats Lukašenka ne kartą yra pareiškęs, kad baltarusių tauta nėra pasirengusi prezidentu išsirinkti moterį. Tikrai, susidūrimuose su politiniu sunkiasvoriu, koks yra Lukašenka, namų šeimininkė Cichanoŭskaja atrodo kaip Davidas kovoje su Galijotu. Tačiau tiems baltarusiams, kurie daug metų nesidomėjo politika, prezidentinių ambicijų neturinti Sviatlana tampa protesto personifikacija. Charakteringa, kad Cichanoŭskaja jau spėjo įgyti simpatijų tarp tautiškai nusiteikusios gudų visuomenės veikėjų. Pavyzdžiui, istorikas Alesis Smaliančukas palygino ją su Emilija Pliateryte, dalyvavusia 1830-31 m. sukilime. Kad ir kokie būtų palyginimai, Cichanoŭskajos kandidatūra – tai savotiškas gudiškas „Zelenskio efektas“, kai faktiškai iš niekur atsiranda žmogus, sugebantis konsoliduoti protesto nuotaikas.

 

Susidariusioje situacijoje logišku žingsniu tapo Babarykos, Capkalos ir Cichanoŭskajos priešrinkiminių štabų aljansas, suburtas bendrų principų pagrindu. Gudai yra kviečiami rugpjūčio 9 d. ateiti į balsavimo punktus ir balsuoti už Cichanoŭskają. Laimėjimo atveju bus paleisti politiniai kaliniai ir pravesti nauji sąžiningi rinkimai, kuriuose bus leista dalyvauti visiems alternatyviems kandidatams. Deja, Cichanoŭskaja neturi iliuzijų apie baltarusiškų rinkimų skaidrumą ir kiekvieną kviečia kovoti už savo balsą. Prieš kelias dienas buvo paleista internetinė platforma „Balsas“ („Голос“). Tai bandymas surasti alternatyvų balsų skaičiavimo būdą. Rinkimų dieną gudams yra siūloma išsiųsti savo užpildyto biuletenio fotografiją į platformos centrą per Viber arba Telegram. Numatoma, kad sistema paskaičiuos atsiųstus balsus pagal kiekvieną rinkiminę apylinkę. Be to, visi balsavusieji už Cichanoŭskają rinkimų dieną yra kviečiami viešumoje rodytis su balta apyranke.

 

Nors žaidimas akivaizdžiai nesiseka, Aliaksandras Lukašenka demonstruoja abejingą veido išraišką, o retorika išlieka praktiškai nepakitusi. Tačiau, turbūt pirmą kartą, veikiantis prezidentas savo potencialiam rinkėjui negali nieko pasiūlyti apart visiems įgrisusio kartojimo apie „stabilumą“ ir, kas yra pakankamai netikėta,… antirusišką retoriką. Šalyje ekonominė krizė, tačiau tikėtis rusiškų subsidijų jau nebėra vilties. Lukašenkos įvaizdžiui rimtai kirto COVID neigimas, kuris tiesiogiai įtakojo valstybinę politiką pandemijos metu. Mažai kas atkreipė dėmesį, kad uždarius sienas, pandemijos metu į Gudiją buvo priverstas sugrįžti palyginus didelis darbingų visuomenės narių skaičius, o tai gali padidinti socialinę rėžimo priešininkų bazę. 

 

Įdomu, kad Lukašenka net nebando kreiptis į protesto nuotaikomis pulsuojantį elektoratą. Kelionės po regionus yra lydimos surežisuotais susitikimais su taip vadinamu „aktyvu“. Tikėtina, kad tokie žingsniai yra siekis prieš rinkimus supurtyti „prezidentinę vertikalę,“ kuri turėtų užtikrinti eilinę elegantišką pergalę. Be to, vykdomi įvairūs susitikimai su jėgos ir saugumo struktūromis, nuolat kalbama apie grėsmes valstybingumui ir tai, matyt, yra bandymas nuteikti žmones galimam dar didesniam jėgos panaudojimui. Vienintele išimtimi tapo Lukašenkos susitikimas su akumuliatoriaus fabriko priešininkais Breste, kur prezidentas pažadėjo iškelti šių statybų klausimą vietos referendume.

 

2020 m. rinkiminė kampanija, net turint galvoje autoritarinės valstybės specifiką, gali tapti pačia įdomiausia per paskutinius daugiau nei du dešimtmečius. Nepaisant Lukašenkos rėžimo sukurtos valdžios vertikalės ir iš esmės suderinto falsifikacijos mechanizmo, sunku numatyti kaip rutuliosis įvykiai rinkimų dieną ir iš karto po jų. Daug kas priklausys nuo nuotaikų Gudijos visuomenės viduje ir nuo valdžios reakcijos į galimas manifestacijas. Protesto nuotaikos yra kaip niekada didelės, tačiau net sėkmingai Lukašenkos rėžimui pasibaigę rinkimai, labai tikėtina, privers jį rimtai susimąstyti apie valdžios perdavimą kelių artimiausių metų laikotarpyje.

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload

© 2017-2020 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas