2017 m. rugsėjis. Žydėk, mano Veišnorija

Veišnorijos teritorija, herbas ir vėliava. Paimta iš Aliaksandro Arsionaŭ'o FB paskyros.

Sausio 10 dieną, grįžęs iš Jungtinių tautų sesijos Niujorke, Lenkijos užsienio reikalų ministras Witold Waszczykowski pareiškė, kad siekiant palaikymo balsų Lenkijai tapti Saugumo taryboje nenuolatiniu nariui, jis užmezgė ryšius su Karibų jūros regiono valstybių diplomatais tarp kurių buvo „tokios valstybės kaip Belize ar San Escobar“. Neegzistuojantis San Escobar, ministro klaida tapo ne tik pašaipos objektu, bet ir sukėlė didelį šurmulį internetinėje erdvėje. Iš kart Lenkijos internautai sukūrė San Escobaro užsienių reikalų ministerijos Twitter paskyrą, wikipedijoje atsirado straipsniai apie neegzistuojančią valstybę, žemėlapiai, vėliava… šalies himnas, kurį atlieka Erikas Kartmanas iš populiaraus animacinio serialo „Pietų parkas“. Taip pat internentineje erdvėje pasireiškė vietos komunistai paskelbę partizaninį karą prieš išgalvotos valstybės vyriausybę.

Labai panašus vaizdas išplito per baltarusiškąją internetinę erdvę rugpjūčio paskutinėmis dienomis. Rugpjūčio 29 d. pristatant suplanuotų šių metų rugsėjo 14-20 dienomis „Zapad 2017“ pratybas, Baltarusijos Generalinio štabo viršininkas Aleh Bielakonieŭ, paskelbė, kad pratybos vyks pagal scenarijų, pagal kurį Baltarusiją užpuola trys valstybės - Veišnorija, Vesbarija ir Lubenija. Pastaroji apima šiaurės Lenkiją ir lietuvišką Suvalkiją, kas šiuo metu laikoma svarbiausia strategine vieta dabartinėje Europoje - „Suvalkų koridorius“. Likusi Lietuvos dalis kartu su pietine Latvija (visos Kuršas, Žiemgala ir pietinė dalys Latgalos) priklauso Vesbarijai.

Tačiau visus nustebino trečiasis šalių sąjungininkų užpuolikas – Veišnorija, kuria tapo vakarinė dabartinės Baltarusijos teritorija. Pirmas netikėtumas, patys Baltarusijos ir Rusijos karininkai režisuoja galimybę atsiskirti vienam iš Baltarusijos regionų, lyg kokiai Katalonijai, ir tas regionas bus būtent šalies vakaruose, o ne rytuose kaip ištiko Ukrainoje. Antras – pačių baltarusių reakcija į naujos „separatistinės“ virtualios valstybės atsiradimą - socialiniuose tinkluose masiškai pradėta reikšti palaikymą Veišnorijai. Vos ne iškart po naujos valstybės paskelbimo buvo atidarytas puslapis, priimantis paraiškas Veišnorijos pasui išduoti, ko pasekoje per pirmąsias valandas į šalies pilietybę patvirtinantį dokumentą užsiregistravo keli tūkstančiai internautų, o dabar jų jau virš vienuolikos tūkstančių. Pradėjo veikti naujos valstybės Užsienio reikalų ministerijos Twitter paskyra, „oficialus“ Facebook fanpage, bei keli kiti.

Veišnorijos teritorija pagal rugpjūčio gale paskelbtą žemėlapį, apima visą Lietuvos ir Baltarusijos pasienį, beveik visą Gardino apskrities plotą, bei pietvakarinę Vitebsko apskrities dalį. Rytinė Veišnorijos siena lietuviams iškart primena teritoriją sutampančią su 1920 m. liepos m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos Maskvos sutartyje nustatyta siena, nors vargu ar būtent šis faktorius lėmė būtent tokį pasirinkimą. Minėta teritorija apjungia katalikiškiausius Baltarusijos regionus, taip pat šiuose regionuose labiausiai paplitusi baltarusių kalba.

Be kultūrinių ir istorinių faktorių, internetinė publika iškart pastebėjo, kad minima teritorija sutampa su rinkiminėmis apylinkėmis, kurios 1994 m. pirmose Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimuose palaikė aršaus Aleksandro Lukašenkos priešo Baltarusijos liaudies fronto lyderio Zenono Pazniako kandidatūrą. Kaip nekeista, būtent šis, vienas iš baltarusių tautinio atgimimo lyderių, šiais laikais priverstas gyventi emigracijoje, buvo paskelbtas vienu iš dvasinių Veišnorijos valstybės ideologinių tėvu.

Kadangi pati generalinio štabo viršininko konferencija vyko rusų kalba, kilo nemažos diskusijos, kaip teisingai baltarusiškai rašyti šalies pavadinimą „Vai-“, „Vei-“, „Via-“, „Vja-“ -šnoryja… galutinai problema buvo išspręsta pagal baltarusiškas tradicijas, Veišnorijos facebook paskyroje buvo pravestas referendumas, po kurio paliko analogišką rusiškam variantui „Vei-“ rašybą.

Be teritorijos, Veišnorija greit gavo kitus simbolius. Sukurta vėliava – balta-mėlynai-balta (analogiška oficialiai Baltarusijos valiavai 1991-1995 m.) su auksiniu Šv. Euforsinios Polockietės kryžiumi, bei herbas – karūnuotas gandras. Kiek sudėtingiau apsispręsti kur Veišnorijos sostinė. Natūraliai į ją turėtu pretenduoti Gardinas, didžiausiais miestas, bet ne vienas norėtų matyti jį Ašmenoje, kaip valstybės geografiniame centre. Kol Veišnorijos dizaineriai yra užsiėmę pasų gamyba, artėja rinkimai į šalies parlamentą, kuris turėtų susirinkti Lydoje. Po dviejų savaičių virtualinio gyvenimo Veišnorijai buvo sukomponuotas himnas, tapęs puikia proga nelabai žinomai baltų muzikos grupei „Eizva“ išpopuliarėti.

Rugsėjo mėnesį Baltarusiškame internete tikrai galima pavadinti veišnoriškų absurdo karnavalu. Negalima užmiršti, kad prie kažkur generaliniame štabe gimusios idėjos ištakų pirmiausia, stovėjo militaristiniai aspektai. Veišnorijos Užsienių reikalų ministerija generalinio štabo viršininkui uždraudė atvykti į šalį ir pareiškė, kad neplanuoja bombarduoti Minsko. Pačių „Zapad“ pratybos metu populiarumą įgavo suomiškas žiemos karo šūkis „Per belaisvę į laisvę. Pas Veišnorus šilta ir sotu“. Aišku, pati konfliktą Veišnorios kariuomenė laimėjo, tiek Baltarusijos, tiek ir Rusijos daliniai buvo priversti grįžti į savo bazes. „Zapad 2017“ pasibaigė, o Veišnorija gyvuoja toliau.

Deja, laimėtas karas pareikalavo aukų. Veišnorijos puslapyje paskelbtas „tautos memorialas“ šalies piliečių, kurie „dingo“ septynių dienų kare. Kas netikėta, tame sąraše savo pavardę rado ir rašantis šiuos žodžius - pasirodo užteko užsiregistruoti puslapyje, bet „neatsiimti“ savo asmens tapatybės kortelės. Šiai dienai tokių žmonių yra šiek tiek virš 3 tūkst. t.y. beveik ketvirtadalis iš visų 11 tūkst. „Veišnorijos piliečių“. Tiesa, Veišnorijos piliečiai tampa aktyvūs ir už virtualiosios erdvės ribų – šalies vėliavos buvo pastebėtos Lydoje, muzikos ir alaus festivalyje „Lidbeer 2017“.

Grįžtant prie tautinio atgimimo ir dar peržvelgus visą šimtmetį atgal, Baltarusijos tautos bei valstybės formavimo procese dažnai minimas baltarusiško „Piemonto“ trūkumas, teritorijų kurie 19 ir 20 amžiaus sandūroje suvaidintų panašų vaidmenį kaip Mažoji Lietuva lietuviams ar Rytų Galiciją ukrainiečiams. Veišnorija nemažai daliai baltarusiško interneto tapo panašiu vakarietišku laisvu reiškiniu, kuris dažniems asocijuojasi su geresne Baltarusija.

Veišnonrija – svajonių šalis: Laisvė, lygybė, bulvės.